Skaitmeninė humanitarika


Diskusijos nuotraukų galerija –>

Skaitmeninė humanitarika – nauja mokslo ir studijų sfera?

Akademinės diskusijos apžvalga
2018-05-16

VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre įvyko akademinė diskusija „Skaitmeninė humanitarika – nauja mokslo ir studijų sfera?“ VDU mokslo darbuotojai, dėstytojai, studentai ir Alumni atstovai diskutavo apie skaitmeninių technologijų pritaikymą humanitariniuose moksluose, aptarė naujus skaitmeninius duomenų rinkimo, analizės ir vizualizavimo būdus, kaip jie gali būti naudojami visuomenės ir kultūros reiškinių tyrinėjimui, surinktos medžiagos pristatymui viešojoje erdvėje.
Įvadinėje renginio dalyje etnologė doc. dr. Egidija Kiškina pristatė skaitmeninės humanitarikos (SH) projekto, skirto kultūrinių grupių procesų tyrimams, sumanymą, sukurtą kartu su informatikais. Sumanytas duomenų registras talpina pasakojamosios istorijos ir etnografijos metodais surinktus suskaitmenintus ir iš interneto renkamus tekstinius, garsinius bei vaizdinius tyrimo duomenis, o viena iš jo funkcijų – kompiuteriniais įrankiais apdorotų duomenų bei tyrimo rezultatų vizualinis pristatymas studentams ir plačiai visuomenei. Informatikos profesorė dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė išsamiai pristatė SH problematiką, pradedant dirbtiniu intelektu, kuriuo remiasi natūralios šnekos, rašytinių tekstų, garso, vaizdo atpažinimas ir baigiant duomenų vizualizacijos įrankiais. SH bendruomenės nariai lingvistas doc. dr. Andrius Utka, istorikas dr. Marius Sirutavičius, informatikė dr. Judita Kasperiūnienė, HMF prodekanas istorikas doc. dr. Giedrius Janauskas su diskusijos dalyviais dalijosi mintimis apie tai, kaip skaitmeninė humanitarika gali prisidėti plėtojant įvairias humanitarinių ir socialinių mokslų sferas. Literatūrologės kėlė savo disciplinai rūpimus klausimus. Prof. dr. Eglei Ingridai Žindžiuvienei būtų įdomu, kaip SH įrankiai galėtų padėti analizuojant rašytojų kalbos stilių, teksto struktūrą. Doc. dr. Indrės Žekevičienės požiūriu, „pasitelkus atitinkamas programas, būtų galima aprėpti visą mūsų literatūros lauką ir ieškoti tam tikrų dėsningumų, matant ne tik labiausiai pripažintus tekstus, bet ir visą populiariosios literatūros masyvą. Literatūrologija jau tiek subrendusi, kad tolesniam judėjimui pirmyn neišvengiamai reikia naujų instrumentų“. Diskutantų nuomone, humanitarų bendradarbiavimas su informatikais gali labai prisidėti prie tolimesnio dėstymo kokybės gerinimo.

Skaityti daugiau
Žinutės studentams

Diskusijos dalyviai sutarė, kad kompiuterinių įrankių panaudojimas tyrimuose aktuali tema ne vien patyrusiems tyrėjams bei doktorantams, bet ir bakalauro bei magistro programų studentams, rengiantiems įvairaus pobūdžio studijų darbus, galvojantiems apie naujus ateities projektus, praktinio darbo perspektyvas.

Renginio organizatoriams maloni staigmena buvo alumni atstovų dalyvavimas. Evaldas Pravalauskis IT srityje dirba apie 10 metų, pastaruoju metu atstovauja valstybės įmonę, kuri saugo, valdo ir nuolat pildo pagrindinius registrus, turi didžiulę dokumentų talpyklą, kurioje saugomi įvairūs pdf ir tif formatų dokumentai, dalis jų yra apdoroti OCR įrankiais. Evaldas jau iš praktikos žino, kad vis daugėja darbo vietų, kuriose būtinos humanitarinės žinios ir geras kompiuterinis raštingumas. Tokias žinias ir jungia skaitmeninė humanitarika. „Tikrai rekomenduočiau rinktis Skaitmeninės humanitarikos studijas IT, Etnologijos (Kultūros studijų) krypčių studentams, Lietuvos ar savo miesto istorijos ir kultūros tyrinėtojams ir mylėtojams bei visiems humanitarams“ (Evaldas). Kalbėdamas apie projektines SH ir IT bendradarbiavimo idėjas, Evaldas pasiūlė pilnai suskaitmeninti ir pateikti visuomenei konkrečios srities, konkretaus laikotarpio Lietuvos istorijos dokumentus, pasitelkiant Wiki, įtraukiant VDU studentus, dėstytojus ar savanorius. Daug galimybių, jo manymu, atveria naujų technologijų (didelių duomenų (ang. big data), blokinių grandinių (ang. blockchain), laiko juostų (ang. timeline) ir 3D žemėlapių) pritaikymas humanitariniuose moksluose. Evaldo nuomone, „būtų šaunu, kad lygiagrečiai ar kartu susiburtų, bendradarbiautų IT ir Humanitarinių sričių dėstytojai, studentai ir mokslininkai“.

Diskusijoje dalyvavęs VDU Alumni Aidis Stukas, universitete studijavo istoriją, etnologiją ir filosofiją, 2009 m. baigė filosofijos studijų programą. Aidis akcentavo diskusijoje iškeltą humanitarams skirtos Pitono (ang. Python) programavimo kalbos reikšmę. Jo nuomone, programavimo kalba yra savaime suprantamas įrankis: „Humanitarika sunkiai suvokiama be rašto ir spaudos. Raštas ir spauda įgalina, programavimas įgalina dar labiau, kodėl gi tuo nepasinaudojus?“ Paklaustas, kada ir kokios aplinkybės paskatino savarankiškai mokytis programuoti Pitonu, Aidis įvardijo keletą priežasčių: „Reikėjo duomenų straipsniui, norėjau sukurti vizualizaciją, norėjau sukurti savo kompiuterinį žaidimą (draugas nustebino pasakydamas kainą), norėjau užsidirbti pinigų“. Aidis rekomenduoja studentams humanitarams mokytis Pitoną, jo nuomone, „istorijos, etnologijos, kalbotyros ar teisės studentai atrastų tikrai daug nuostabių dalykų“. Pitonas pastaruoju metu jau tapo pagrindiniu jo darbo įrankiu, o pagrindine veiklos sfera – duomenų surinkimas iš interneto (ang. web scraping). Aidis pasiūlė pratęsti diskusijas, orientuojantis į kiekvieną humanitarinių bei socialinių mokslų discipliną.

Antrą kursą baigiantį matematikos studentą Zenoną Aužbiką ateiti į diskusiją paskatino pati tarpdiscipliniškumo idėja: „Pasirodė įdomu, kaip gali susilieti skirtingos disciplinos ir kas gaunasi jas sujungus. Norėjau pamatyti realius pavyzdžius, kad būtų galima lengviau įsivaizduoti, kas tai yra, nes pats terminas ‘skaitmeninė humanitarika’ man asmeniškai nedaug tepasako“ (Zenonas). Paklaustas, kokios diskusijoje paliestos problemos atrodo svarbios, Zenonas paminėjo skirtingų disciplinų studentų bendravimą ir pasiūlė konkretų žingsnį: „Galbūt, jeigu humanitarinių mokslų studentas/ė viešai tam skirtoje grupėje paskelbtų, kokios temos domina, ką norėtų veikti, gal atsirastų skirtingos disciplinos žmogus, kuriam irgi būtų artima ta tema, arba norėtų pabandyti, kas gautųsi drauge ką nors nuveikus“. Zenonas po diskusijos išreiškė norą pabandyti padaryti ką nors paprasto, susijusio su skaitmenine humanitarika. Jo manymu, jis per mažai nusimano, kad galėtų nuspręsti ar tuo užsiims ateityje, todėl verta pabandyti. Kitiems studentams jis rekomenduoja bent pasistengti suprasti, kas tai per dalykas, pažiūrėti jau padarytus projektus.

Diskusijos dalyviai priminė, kad VDU pirmo ir antro kurso studentams, studijuojantiems humanitarinius ir socialinius bei tiksliuosius mokslus, gera proga susipažinti su SH yra VDU dėstomas A grupės dalykas “Skaitmeninė humanitarika”.


Renginio organizatoriai – VDU Skaitmeninės humanitarikos bendruomenė. PRISIJUNK IR TU!
Kontaktai pasiteiravimui: agne.kalediene@vdu.lt
Apžvalgą parengė Egidija Kiškina


Skaitmeninė humanitarika – pasirenkamasis A grupės dalykas bakalaurams.

 

Muzikinių grupių skaitmeninės analizės pavyzdys – laikmatis

Dalykas skirtas studentams, kurie domisi aktualiais visuomenės / kultūros procesais ir kompiuterinių technologijų panaudojimu jiems tyrinėti. Studentai kartu su dėstytojais kurs ir įgyvendins skaitmeninės humanitarikos projektą, studijuos ir išbandys kompiuterinius duomenų rinkimo, apdorojimo / kodavimo, sisteminimo ir vizualizavimo įrankius. Studentai giliau susipažins su socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimų objektu ir sužinos, kaip kompiuterinės technologijos gali padėti atliekant visuomenės / kultūros tyrimus, kokie tyrimo įrankiai reikalingi šių dienų tyrėjams ir kaip galima prisidėti kuriant šiuos įrankius.

Šio pasirenkamojo dalyko pagrindinis tikslas yra suteikti studentams žinių apie aktualius visuomenės / kultūros procesus ir išmokyti jų tyrimo pradmenų taikant integruotus metodus ir kompiuterines technologijas (tyrimo duomenų pavyzdžių „realioje ir virtualioje“ aplinkose rinkimas, apdorojimas, analizė, sisteminimas ir pristatymas); išugdyti studentų tarpdisciplininio bendravimo įgūdžius kuriant pasirinktą skaitmeninės humanitarikos projektą ir jį įgyvendinant.

Paskaitų temos

1. Kas yra skaitmeninė humanitarika? Aktualūs visuomenės / kultūros procesai ir tyrimų klausimai. Kompiuterinių technologijų panaudojimas tyrimuose. Tyrimo modelis. Integruoti tyrimo metodai ir duomenys.

1.1 Skaitmeninės humanitarikos projekto apibūdinimas, projektų pavyzdžių analizė.
(Studentų grupės (3-5 asmenys) pasirenka temą praktiniam darbui – tyrimų projektui, kurį įgyvendina naudodami kurse studijuojamus metodus, integruodami savarankiškai surinktus tekstinius, garsinius, vizualinius bei skaitinius duomenis. Analizuojami ir pristatomi visuomenės ir kultūros procesai bei kultūros tekstai, kuriais domisi įvairių humanitarinių ir socialinių mokslų disciplinų tyrinėtojai.)

1.2. Elektroninis žemėlapis ir jo panaudojimas vizualiniam duomenų pristatymui, tyrėjų bendruomenės subūrimui ir valdymui.

2. Realioji ir virtualioji etnografija – realių ir virtualių grupių (Twitter, FB) stebėjimas, interviu, dokumentų analizė. Kokybinių ir kiekybinių metodų derinimas. Tyrimų klausimai ir tyrimų pavyzdžiai. Lauko tyrimų etika, tyrėjo darbo pagrindai ir skaitmeniniai įrankiai.

3. Kompiuterinių įrankių panaudojimas lauko tyrimų tekstinių, garsinių, vizualinių duomenų apdorojimui ir analizei. Duomenų skaitmeninimas ir saugojimas, paruošimas analizei, kodavimas, objektų ir įvykių atpažinimas bei lyginimas. Tekstinės informacijos vizualizavimo metodai ir įrankiai.

4. Skaitmeniniai istorijos šaltiniai. Aktualūs tiriamieji klausimai, tradiciniai ir skaitmeniniai tyrimo metodai – tekstų analizė, duomenų ir tekstų gavyba, žemėlapiai, duomenų vizualizavimas. Istorinių tekstų skaitmeninimo, saugojimo ir vizualinio pristymo pavyzdžiai.

5. Duomenų ir tekstų skaitmeninimas ir saugojimas. Žemėlapių kūrimas.

6. Išmanieji tyrimo įrankiai – elektroniniai klausimynai ir mobiliųjų telefonų programėlės, jų panaudojimo galimybės ir tyrimų pavyzdžiai. Žaidimo elementų integravimas į klausimynus. Darbo su klausimynais etika ir tyrėjo darbo pagrindai.

7. Kompiuterinės klausimyno duomenų analizės pagrindai, skaitinių ir tekstinių duomenų integravimo privalumai, duomenų vizualizavimas, pristatymas.

8. ‘Socialiniai tinklai’, jų tyrimų galimybės ir perspektyvos, susiję tiriamieji klausimai, pavyzdžių analizė. Tyrimo etika ir tyrėjo darbo pagrindai.

9. Kompiuterinė socialinių tinklų duomenų analizė ir vizualizavimas.

10. Dideli duomenys, duomenų gavyba ir jų panaudojimo pavyzdžiai (pvz., Šekspyro kūryba, spaudos tekstai, virtualių forumų tekstai, rašytiniai istorijos dokumentai ir kt.). Duomenų saugyklos. Metaduomenų formatai. Darbo su dideliais duomenimis etika ir tyrėjo darbo pagrindai.

11. Tekstų paruošimas analizei. Tekstinių duomenų analizės ir tekstų klasifikavimo metodai. Objektų ir įvykių atpažinimas tekste. Informacijos žemėlapiai, tinkami dideliems duomenims. Informacijos vizualizavimo metodai ir įrankiai.

12. Projekto rezultatų konceptualizavimas ir vizualizavimas.

12.1. Komunikacijų dizainas, informacijos architektūra, įvairialypės informacijos prezentavimo būdai.

13. Prezentacijos tipo pasirinkimas, prezentacijos struktūros formavimas ir kūrimas.


Skaitmeninės humanitarikos infrastruktūra

Žurnalai: https://wiki.commons.gc.cuny.edu/Journals/
DARIAH Skaitmeninių tyrimų infrastruktūra humanitariniams mokslams ir menams: http://dariah.eu
CLARIN Kalbos resursai ir technologijos; kalbos/tekstų analizės įrankiai: https://www.clarin.eu/
Organizacijos: http://guides.lib.umich.edu/c.php?g=283104&p=1886131


Skaitmeninės humanitarikos projektų pavyzdžiai

(a) Etninių grupių migracija (asmenys, kultūros, religijos, patirtys ir jų atvaizdavimas medijose);
(b) Miesto kultūrinės erdvės (asmenys, gyvenimo stiliai bei reikšmės, architektūra, istorija);
(c) Miesto ekologinis žemėlapis (asmenys, grupės, objektai); (d) Krepšinio sirgalių tapatybės tyrimai ir kt.

Kurso iššūkis yra bandymas atsakyti į klausimą – kaip galvotum ir gyventum, jeigu būtum hipis (arba žaliasis, benamis, profesorius, miesto meras, kariuomenės savanoris, krepšinio sirgalius, kitos grupės atstovas). Kokios būtų tavo vertybės, kuo užsiimtum, kaip leistum laisvalaikį, kokią muziką klausytum, kas būtų tavo draugai …? Kaip matytum aplinkinę visuomenę, įvairias jos grupes, kokios problemos tau rūpėtų, kaip visa tai paveiktų tavo gyvenimą, mintis, įsitikinimus, vertybes, elgesį.
Žmogaus bendravimas su aplinka ir sukuria socialinį procesą, kuris (išplėtotas) gali atvesti visuomenę į gerovę, arba kurti įtampas, nesantaiką. Šiuos klausimus tyrinėsime ir pasakosime kitiems naudodami šiuolaikines technologijas.

Projektų pavyzdžiai:
Skaitmeninis Detroitas: http://detroitdigital.matrix.msu.edu/index.html
Skaitmeninio archyvo pavyzdys: http://whitmanarchive.org/
Projektai: https://digitalhumanities.ucsc.edu/projects/


Dėstytojai

Administratorė (organizaciniai klausimai):
dr. Vitalija Kasperavičiūtė, vitalija.kasperaviciute@vdu.lt
Tel. 8-37-327836 (vietinis 3831)

Dėstytojai:
Socialinių/kultūrinių procesų tyrimai:
lekt. dr. Judita Kasperiūnienė (socialiniai tyrimai), doc. dr. Egidija Kiškina (mažųjų visuomenės grupių tyrimai), lekt. dr. Marius Sirutavičius (istorijos tyrimai).

Kompiuterinė duomenų analizė:
prof. dr.Tomas Krilavičius (socialinių tinklų tyrimai, duomenų vizualizavimas), doc. dr. Daiva Vitkutė – Adžgauskienė (kompiuteriniai tekstinių duomenų analizės metodai), doc. dr. Andrius Utka (kompiuteriniai tekstinių duomenų analizės metodai).

Skaitmeninės humanitarikos projektų pristatymas:
lekt. Kristijonas Jakubsonas (audiovizualiniai tyrimų projektų pristatymo sprendimai), doc. dr. Rimantas Plungė (naujųjų medijų priemonių taikymas pristatant projektą), lekt. Egidijus Vaškevičius (elektroniniai žemėlapiai, žaidimo elementų taikymas projektuose).

Dalyko programos rengėjai: doc. dr. Egidija Kiškina, doc. dr. Daiva Vitkutė – Adžgauskienė


Reklaminis video filmas: