Projektai


2014 – 2016

„Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams“

Tyrimų 1-2 etapai

Tyrimų 3-4 etapai

Interaktyvus žemėlapis

Lietuvių grupės Čikagoje

Tyrimas skirtas Lietuvos moksleivių ir studentų migracijos reiškinio analizei. Tyrimo tikslas – surinkti žinias kaip Lietuvos moksleiviai ir studentai renkasi tolimesnes studijas. Tyrinėtos socialines aplinkos, kuriose jie gyvena ir veikia, tų aplinkų įtakos jų būsenai ir priimamiems sprendimams tęsti studijas Lietuvoje arba išvykti studijuoti į užsienio universitetus. Šių žinių pagrindu bandoma įvertinti asmenų elgesį ir vykstančius procesus.

Tyrimas atliktas naudojant sisteminę tyrimo ir duomenų analizės metodologiją, tinkamą visuomenės grupių ir įvairių socialinių procesų tyrimams. Remiamasi prielaida, jog sistema sukuria savo būseną, kurios kaita, taip pat ir išraiška susijusios su aplinkos poveikiu (Luenberger, 1947) .
Atliktas longitudinis tyrimas, pasirenkant tokius asmens gyvenimo etapus, kai jaunas žmogus, esantis psichologinio brendimo būsenoje, renkasi savo gyvenimo kelią (t0_etapas, kai tyrimo dalyvis ruošėsi studijuoti aukštesnėje studijų pakopoje; t1_etapas, kai tyrimo dalyvis pasimokė naujoje vietoje 1-1,5 mėn.; t2_etapas, po vienerių metų). Tyrimas vyko 2011 m. rugpjūčio – 2012 m. gruodžio mėn.

Projektas sprendė šiuos uždavinius:
1) tyrinėti kokias ir kaip moksleiviai ir studentai mato jų gyvenimo etapų artimiausias ir mažiau reikšmingas socialines kultūrines aplinkas, kaip jie vertina tų aplinkų pokyčius ir kokios yra jų įtakos tyrimo dalyvių būsenai ir su ja susijusiam elgesiui;
2) analizuoti socialinius, kultūrinius, psichologinius bei materialinius artimiausių ir tolimesnių aplinkų poveikio faktorius individų elgesiui;
3) analizuoti kaip ir kokius jaunimas formuoja socialinius tinklus / grupes jų suprantamos gyvenimo gerovės kūrimui, kokį poveikį jie patys daro aplinkai, kaip įtakoja migracijos procesus.

Šis tyrimas nuo kitų Lietuvoje atliktų tyrimų skiriasi taikyta metodologija, tyrinėtų grupių įvairove ir tiriamųjų klausimų gausa. Siekiant suprasti studentų požiūrius, buvo pasirinktos kelios tyrimo dalyvių grupės: iš Lietuvos į užsienį išvykstantys moksleiviai ir studentai, pasiliekantys Lietuvoje moksleiviai ir studentai ir į Lietuvą tęsti studijų iš užsienio sugrįžtantys studentai. Iš viso tyrime dalyvavo 59 respondentai. Sistemiškai lygintas aplinkų poveikis studentų sprendimams visose tyrinėtose grupėse per tris minėtus laiko etapus. Tyrinėjant atskleisti požiūrių pasikeitimai patekus į naujas aplinkas, kurie leido suprasti kokių žinių trūksta moksleiviams / studentams, kai jie renkasi savo tolimesnį gyvenimo kelią.

Naudoti giluminių ir struktūruotų interviu bei stebėjimo metodai, etnografiniai aprašymai. Analizuojant duomenis buvo išbandyta duomenų analizės metodologija naudojant matematinę prieigą. Duomenys buvo surinkti ir surūšiuoti taip, kad jie būtų tinkami ne tik etnografinei bei tradicinei sociologinei analizei, bet ir matematiniam modeliavimui. Atliekant skaičiavimus paaiškėjo, kad metodas yra perspektyvus ir jį reikėtų tobulinti bei tęsti ateityje.

 

Tyrimų metu sukurtos duomenų bazės fragmentas

1 paveikslėlis: paveikslėliuose pateiktas duomenų bazės fragmentas. Viršutiniame pav. matome 1 ir 2 tyrimo dalyvių grupių atsakymus į klausimus apie išvykimo studijuoti į užsienio universitetus motyvacijas per tris laiko etapus. Apatiniame pav. matome 3, 4, 5 grupių atsakymus į klausimus apie motyvacijas studijuoti Lietuvos universitetuose. Paveikslėliuose žalia spalva pažymėti atsakymai „taip“, raudona – „ne“, mėlyna – „vidutiniškai“, geltona – „nežinau“; balta spalva – „nėra duomenų“. Lentelės kiekvienoje eilutėje matomi visų respondentų atsakymai į vieną klausimą, o kiekviename stulpelyje – vieno respondento atsakymai į visus pateiktus klausimus. Exel formate atveriamuose langeliuose (komentarai) yra sudėti atsakymų į klausimus išplėtimai (citatos, interviu fragmentai, pagilinantys atsakymus). Duomenų bazę sudaro 126 stulpeliai ir 410 eilučių.


 

Duomenų analizės pavyzdžiai, kurių pagrindu parengtas straipsnis:
Egidija Ramanauskaitė, J.Rimas Vaišnys “Systems Theory and Ethnography in Practice: the Case of Lithuanian Student Migration” / submitted to the “Journal of Mixed Methods Research”


 

Grafikas Nr. 3. Studijų pasirinkimo būsena

Grafike ovalai žymi Studento būsenas s1 ir s2; lankai su rodyklėmis (jungiantys ovalus) žymi būsenos pasikeitimus, atsirandančius aplinkų įtakoje; rodyklės, įeinančios į lankus, rodo aplinkų įtakas u1 ir u5; lankai, sugrįžtantys į tą patį ovalą, reiškia, kad būsenos vertė nereaguoja į aplinką (nesikeičia); prie lankų pažymėti tyrimo laiko etapai t0 – t4.

Laiko etapai: t0 – renkantis studijas, t1 – pastudijavus 1,5 mėn., t2 – po vienerių metų; t3 – paskutiniame kurse; t4 – užbaigus studijas.

s1 – studijų vieta; s2 – studijų (vėliau darbo) lygis; u1 – draugų įtaka studijų (vėliau ir darbo) pasirinkimui; u5 – studijų (vėliau darbo) aplinkos įtaka.

Grafikas Nr. 3.1. Ekonominė būsena

Grafike ovalai žymi Studento būsenas s1 ir s16; lankai su rodyklėmis (jungiantys ovalus) žymi būsenos pasikeitimus, atsirandančius aplinkų įtakoje; rodyklės, įeinančios į lankus, rodo aplinkų įtakas u14 ir u69; lankai, sugrįžtantys į tą patį ovalą, reiškia, kad būsenos vertė nereaguoja į aplinką (nesikeičia); prie lankų pažymėti tyrimo laiko etapai t0 – t4.

Laiko etapai: t0 – renkantis studijas, t1 – pastudijavus 1,5 mėn., t2 – po vienerių metų; t3 – paskutiniame kurse; t4 – užbaigus studijas.

s1 – studijų vieta; s16 – finansinė būsena; u14 – universiteto požiūris į dirbantį studentą; u69 – mėnesio pajamos.

Grafikas Nr 3.2. Socialinės integracijos būsena

Grafike ovalai žymi Studento būsenas s1 ir s11; lankai su rodyklėmis (jungiantys ovalus) žymi būsenos pasikeitimus, atsirandančius aplinkų įtakoje; rodyklės, įeinančios į lankus, rodo aplinkų įtakas u2 ir u11; lankai, sugrįžtantys į tą patį ovalą, reiškia, kad būsenos vertė nereaguoja į aplinką (nesikeičia); prie lankų pažymėti tyrimo laiko etapai t0 – t4.

Laiko etapai: t0 – renkantis studijas, t1 – pastudijavus 1,5 mėn., t2 – po vienerių metų; t3 – paskutiniame kurse; t4 – užbaigus studijas.

s1 – studijų vieta; s11 – socialinė integracija; u2 – svarbus draugas/ė; u11 – bendraamžių draugų ratas.

Grafikas Nr. 3.3. Sujungtos būsenos ir įtakos

Grafike ovalai žymi Studento būsenas s1, s2, s16 ir s11; lankai su rodyklėmis (jungiantys ovalus) žymi būsenos pasikeitimus, atsirandančius aplinkų įtakoje; rodyklės, įeinančios į lankus, rodo aplinkų įtakas u5, u1, u69, u14, u2 ir u11; lankai, sugrįžtantys į tą patį ovalą, reiškia, kad būsenos vertė nereaguoja į aplinką (nesikeičia); prie lankų pažymėti tyrimo laiko etapai t0 – t4.

Laiko etapai: t0 – renkantis studijas, t1 – pastudijavus 1,5 mėn., t2 – po vienerių metų; t3 – paskutiniame kurse; t4 – užbaigus studijas.

s1 – studijų vieta; s2 – studijų (vėliau darbo) lygis, s16 – finansinė būsena; s11 – socialinės integracijos būsena;
u5 – studijų (vėliau darbo) aplinka, u1 – draugų įtaka studijų (vėliau ir darbo) pasirinkimui, u69 – mėnesio pajamos, u14 – universiteto požiūris į studento darbą, u2 – svarbus draugas/ ė, u11 – bendraamžių draugų ratas.

Su tyrimo duomenimis išsamiau susipažinti galima Humanitarinių mokslo fakulteto Kultūros tyrimų centre, egidija@hmf.vdu.lt

 

Tyrimus remia: