Mokslinė konferencija "Humanise IT"


Šių metų lapkričio 4-5 dienomis Tartu universitetas organizavo tarptautinę konferenciją pavadinimu „Kodėl pasauliui reikia antropologų?“ skirtą priartinti antropologijos, kultūros tyrimų mokslininkus prie verslo. Nemažai dėmesio konferencijoje buvo skirta mokslininkų prisitaikiusių dirbti versle pavyzdžiams bei darbams aptarti. Tad, renginys sulaukė didelio antropologijos bei kultūros specialistų dėmesio. Tarptautiniame renginyje dalyvavo apie 300 žmonių iš skirtingų šalių. Didžioji dalyvių dalis buvo studentai, po universiteto baigimo bandantys įžvelgti ir numatyti, būsimas darbo perspektyvas.
Pranešimus skaitė garsūs antropologijos specialistai bei verslo srityje besidarbuojantys tyrėjai. Dimitris Dalakoglo, besidarbuojantis Amsterdamo universitete, skaitė pranešimą pavadinimu „Ar miesto infrastruktūra yra sociali?“. Tyrėjas renginyje pristatė savo naujausios knygos „Kelias“ aktualiausias įžvalgas. Dimitris, kaip kultūros tyrimų specialistas, prisideda prie Amsterdamo miesto plėtros ar infrastruktūros gerinimo komandos. Pranešime mokslininkas teigė, kad miesto infrastruktūra yra daugiau socio-kultūrinis darinys nei civilinės inžinerijos produktas. Melisa Kefkin, JAV silicio slėnyje dirbanti antropologė, pristatė išmaniųjų automobilių projektą. Mokslininkė atliekas tyrimus Nissan automobilių kompanijoje. Ji stebi ir analizuoja pėsčiųjų ir automobilių vairuotojų elgesį gatvėse ir remiantis žmonių elgesio modeliais bando prisidėti kuriant naujos kartos automobilis. Konferencijos metu Melisa teigė, kad „išsiaiškinus žmonių elgesio modelius ir juos suskaitmeninus, galima kurti išmaniuosius automobilius, kurie kaip ir žmonės priima sprendimus“. Konferencijoje susirinkę studentai labiausiai laukė Danielio Milerio „Kaip žmonės humanizavo socialinius tinklus“ pranešimo. Nesenai internetinėje erdvėje pasirodė gausybė pranešimų apie šio mokslininko atliekamą tyrimą. Mileris taikydamas klasikinę antropologinę metodologiją, bando nustatyti bendruomenių elgseną, bei gyvenimo būdą socialiniuose tinkluose (Twiiter, Facebook) bei socialinių tinklų įtaką bendruomenių gyvenime.
Šioje konferencijoje dalyvavo Kultūros tyrimų centro doktorantės Agnė Kalėdienė ir Rasa Kasperienė. Buvo labai įdomu sužinoti ką j Sugrįžusios iš konferencijos doktorantės dalinosi savo įspūdžiais. Rasa Kasperienė teigė, kad „visi jauni mokslininkai atvyko į šią konferenciją tikėdamiesi įgauti naujų žinių apie įsidarbinimo perspektyvas bei gauti daugiau metodologinių žinių ar įrankių atliekat tyrimus virtualioje erdvėje. Apie antropologų galimybes prisitaikyti versle buvo pateikta nemažai žinių, tačiau metodologija ar medžiagos rinkimo bei analizavimo įrankiai nebuvo aptarti, tad teko nusivilti“. Jau kitąmet besiginanti daktaro laipsnį studentė Agnė Kalėdienės manymu „Konferencija surinko daugybę žmonių. Iš vienos pusės tai puikiai išreklamuotas, gerai pristatytas plačiai visuomenei renginys. Renginyje dalyvavo ne tik studentai ar dėstytojai, tačiau teko matyti ir bendrauti su verslininkais ar versle dirbančiais antropologijos studentais. Iš kitos pusės sulaukėme labai mažai informacijos apie skaitmeninį duomenų rinkimą ir apdorojimą“.